vėl atėjo laikas man kibti prie moterims skirtų žurnalų ir mojuoti liepsningu feminizmu deglu, kuriuo ruošiuos pritvoti šovinistus ir feministes! Lai prasideda suanglėjusios kalbos, nerišlių minčių ir neatsakingo žodžių vartojimo orgija!

Prieš mane guli 2011 NR. 9 (Rugsėjis), besiskelbiantis populiariausiu mėnesiniu žurnalu Lietuvoje (tyliai nurieda efemeriška ašara pagalvojus ką tai reiškia skaitytojų kotekste).

Svarbiausia viršelio dalis – be siaubingos viršelio merginos foto -

Sexfailai: Deivydo (Chorme mano, kad tai nėra tikras vardas) Zvonkaus patarimai nekaltam vaikinui. Nemeluoju: šį numerį pasirinkiau tik dėl šio užrašo.

Also: barkodas kaip ir padarytas bangelėmis, į kurias neria žuvis, o tai yra pretty nice.

Pagaliau atsiverčiame pirmąjį puslapį!

Tom Tailor reklama: pas mus apsiperka hipsteriai ir savo pseudožymaus vaikino nesumuštos pseudoRhyannos.

Tikėjaisi turinio? Fuck you, here bomb. Realiai tai nėra blogai, tiesiog norėjau įdėt tą paveikslėlį.

Redakcijos žodis čia vadinasi “Jurgos laišku”. Nuotraukoje matyt Jurga vidury kelio palmėtoje šalyje, kur namai sudaryti tik iš čerpėmis nuklotų stogų. Na, seksualiau nei Puklevičius…

Aišku, redaktoriaus žodis yra šansas parodyti tą Šūdmalystės +2 diplomą ir jo vertas žinias, todėl pavadinta tai Kelio pradžia, kažkas apie naujos karjeros pradėjimą (galimybės, svajonės, rai rai rai), ir į tai įpinama trijų straipsnių nuorodos. Va todėl ir Jurga nuotraukoje stovi vidur egzotiško, išdegusia žole kelio ir žiūri į šoną, kur tikriausiai dar vienas namelis iš čerpinio stogo. Skaitantys žino, kad tokią kančią kažkaip aplinkkeliais priskiesti apie mėnesio temą turi kiekvieno žurnalo – net Atominiai Traktoriai – redaktorius.

Turinys visų pirma sudėtas iš iš nuotraukų, tikriausiai parodančių “įdomiausius” straipsnius. Tad jei domina blidnės ir kačiukai – 56 psl (turinys ją įvardija kaip “Šuniukų gelbėtoją”, go figure). Jei balionai – 38. Girta merga su faike, rodanti vidurinį pirštą – 40. 112 yra pusnuogis vyras (matyt 30 seconds to Mars vokalistas). Ir taip toliau…

Beje, nuotraukos yra sudėtos ne pagal puslapius. Osom.

Ir puslapis makiažo reklamos. Mergos, jūs – baisios ir jums padės tik industrinė chemija.

Renginių kalendorius: vyks trys renginiai rugsėjo pabaigoje – Šorena praloš Green Night…ir dar fejerverkai. Also, čia bandoma kaip ir įgrūsti knygas – apie mirtinai sergančią mergaitę su To-Do sąrašu, apie laiku keliaujančios mergaitės meilės kančias ir apie mergaitę, kuri įsimylėjo angelą sargą Lopą (srsly). Dar kaip renginiai pažymima Bobų vasarą (6325-sis kasmetinis renginys) ir obuolių sezonas (siūloma iškepti pyragą…aš neprieštarausiu, nes noriu pyrago) Nia, labiausiai mane erzina kitas…

Visiškai užguita kaip liesa akiniuota mergaitė iš kaimo reklama siūlo laimėti povandeninę fotosesiją perkant maisto papildą Phytin… ugh… šita reklama verčia vemt, rly. Toks mažas, nusmurgęs, užspaustas į kampą, be fantazijos jokios, kaip mašinų serviso reklama per regioninę televiziją… Tokia vis virš Power Point lygio ir visiškai beaistriu balsu už kadro. Tokia pilkų pilkiausia reklama, nuo kurios Mad Men iššoktų per langą ir jų nesulaikytų joks alkoholizmas darbo vietoje ar priekabiavimas prie moterų.

O, skaitytojų laiškai. This should be fun.

Pirmas: mažame miestelyje prie teliko leisdami atostogas susipykom su vaikinu. Mano įžulias mintis apie rutiną nusodino vokas su renkamais Jurgos laiškais (wait, wat? ar yra koks creepy stalker su PCG redaktoriaus žodžiais?). Tada pasakiau savo čiuvui, kad jį myliu! Geriausiu būsiu laiminga negu išdidi! (wait, wat? Išdidumas ir laimė kartu moterims neina? Turėsiu minty mušdamas kitą mergaitę pasimatyme).

Antras: LOL atsidaviau vasarai ir taip nuploviau išsiskyrimo liūdesį. Menkai konkretus, pilnas pseudoromantiško seilėjimosi, labai tinkantis į hipsterišką nuotrauką.

Trečias: Moters, su vyru besistatančios namuką soduose, skundas apie Lietuvos vyrus, YPAČ tą sūką makiažuotą ūkininką iš liepos numerio (įdomūs herojai čia pas jus).

Ketvirtas: Ravenos šunį kažkas pavadino “tik šunimi”, tad ji parašė pasyviai agresyvų laišką, koks jis moters draugas ir gavo DKNY (?) laikrodį.

Trumpai drūtai – dar geresnis:
Petruškevičius pastebėtas dėvėtų rūbų turguje Kaune!
Mano kadras nuostabus!
Mes su mama važiavom susitikt su Santa Barbaros meisonu kai jis kažkada buvo Lietuvoje!
Nina Žilinskienė, panelės nr. 8 herojės našlaitės Sandros ex-anyta, atskleidžia jos melus apie kišimąsi į santuoką (na, senokai manau, kad iš Sandrų nieko gero nelauk).

Pramogų zona a.k.a CLUSTERFUCK.

Patariama nueiti į filmą Change Up, už 48K nusipirkti Fiat 500C (telpa virtuvėj, matyt) ir ganėtinai sovietmetį primenantį gėlėtą krėslą už 400. Na, jei tai nėra pramogos, tai aš – Kinijos liaudies respublikos kosmoso programa! Dar siūloma nusipirkti NOKIA X1-01 (su dviem sim kortelėmis, kuo koks mažiau moralus žurnalas patartų naudojantis bandant permiegoti su kuo daugiau vyrų). Tuo pačiu – “Lovoje prieš miegą” vėl knygos: Eat, Pray, Love autorės knyga apie šiaip žmones ir XV amžiaus Anglijos romantika.

Kitame puslapyje – kosmetika, you needs it. Brangiosios, jūs mums gražios ir kai jūsų veido nedabina visas MPL (kuris nuo 1998 iki 2006 buvo 125Lt, nuo 2006 – 130Lt).

Dar puslapis skiriamas normaliai reklamai (atrodo, veido drėkinimo).

Pagaliau prisikapstėm iki 14 puslapio. Jame prasideda publikacija apie Akiane Kramarik, 17 metę pusiau lietuviukę iš Amerikos, kurios tapymo genijus išlaiko visą jos šeimą. Kadangi tai genialaus artistinio talento mergina, kuri nenaudoja makiažo, rengiasi juodai (sveikintinas bruožas moteryje), kurios šeimą buvo pagribe Rygoje, kuriai kerštavo neonaciai, kurios vaikai turi kosminių ir dieviškų ryšių (10metis bamblys pripažintas jauniausiu evar filosofu), tai AIŠKU, kad apie tuos įdomius dalykus parašyta nebus, o bus užduota idiotiškų klausimų apie LOL kodėl neperki Prados už savo milijonus, nemanai, kad durna, nes mokyklos nelankei, kodėl ilgai nemiegi ir bent vienoje fotoje ji durnavota išraiška įgrūsta į pliušinio meškino kostiuma (shit just does not make sense). Na, ir foto su 9 krautuvių drabužiais (2 akiniais), makiažu ir šukuosenomis… tikriausiai, kad gatvėje nepažintume, dunno. Gerai, kad įdomus žmogus pasitaikė, nes inderviu būtų neįdomus. Then again, gal čia tikslingas bandymas durnų klausimu mediumu parodyti kokia ji geresnė už mus?

…tikriausiai ne.

Galų gale yra interviu su jos motina, kur beveik kaltinančiai klausiama apie jos leidimą vaikams neiti į mokyklą ar “gal jūs su vyru čia tapote paveikslus, o paskui kaip vaikų parduodate” (also, vienoje nuotraukoje yra kickass Akiane’s nutapytas seniis su akordeonu, kurio niekad neįpirksiu :/).

Straipsnis apie merginą, kuri nenaudoja makiažo ir dėvi juodus rūbus yra skoningai pamargintas makiažo reklamomis, o iškart už jo -net paslaptingai vimdanti priemonės nuo inkštirų reklama.

O tada… ĮSPŪDINGIAUSIAS DEŠIMTMEČIO PROJEKTAS.

TIKRA ŽVAIGŽDĖ: jūs išrinksite ir taip sėkmingai gyvenančią moterį, o ji už tai nusifografuos panelės Kalėdiniam viršeliui ir gaus teisę pasidžiaugti Avon kosmetika ir Nokia N9. Dar kažkas apie kūrybinę stovyklą viloje Rodo saloje, bet NOKIA N9 WOOOOO. Be atviro meilės laiško N9, nežinau kam šioms mergelėms reikia žvaigždių treatment, nes tarp jų yra geriausia lietuvos hiphoperė, jauniausia mūsų Europarlamentarė, tikrai sexy Evelina Anusauskaitė, Nicole Kidman primenanti Toma Varškevičiūtė ir Jazzu…

TIK PASILYYYYYYYK!…

Dar vieną naktį ir visąąą gyvenimąąą…
-traukia girtas Jc ir apvemia kambarioką lenką

Sorry, nuo tos dainos ir FHM jaučiu prielankumą Jazzu (labiau nužiūrinėju tik Jurgą Šeduikytę).

Šiaip ar taip, galite išrinkti, kuri iš šių varganų, gyvenimo nuskriaustų ir niekad žvaigždiškumo neragavusių moterų galės pažaisti su Nokia N9 (Rodo saloje).

28-35 puslapius okupuoja Sandros (em…) ir Andriaus Burbos (seimo narys ir šoumenas) meilės istorija. Skaitoma, kaip feministės košmaras: vyras jai viską nurodinėjo nuo susitikimo iki dabar pat ir ji laimingai deleguoja jam visus sprendimu. Pati dirba ir tvarko namus, ruošia valgyt. Atsidavimo vyrui laipsnis tiesiog pribloškiantis. Jai tikriausiai Šariato teisė pasirodytų “pernelyg liberali”. Na, kita vertus, abu atrodo patenkinti viskuo. THEN AGAIN, kartais baisu skaityt kaip jie tariamai pykstasi. Tikėkimės, kad čia rimc redakcijos bajeris siekiant sensacijos.

For the record: čia “Panelės” nuotraukos atrodo pretty damn sweet.

Po dviejų puslapių reklamų – dėl jų kalti jūs, mieli skaitytojai – “Panelė” daro follow-up. Prieš metus rašė apie Ernesto Kalabucko norą iškelti helio balioną w/fotiku į kosmosą (matyt, ne nuogų bobų fotkint). Tai pagaliau jam tai pavyko. Yay! Net nėra šansų kvailą klausimą užduot.

Ir dar puslapiukas reklamos.

Atsimenat, tą straipsniuką apie geniją (genijiukę? Genijytę? Genytę?)? Jį rašė OrijusGasanovas. Dabar šis žmogelis paruošė interviu (ar whatever, kas telkšo kaip literatūrinė pelkė tarp 40-47 puslapių) su Lina Karoblyte.

Su kuo kuo?

Su ja. Aš, kaip toks aktyvus visuomeninis veikėjas, AIŠKU apie ją nieko nebuvau girdėjęs. Na, bet pirmoje nuotraukoje ji primena vyrą/vyrą aktorių (balsai pasiskirstė 1:1) ir jokiame žurnale (išskyrus PedoZoo Poland) dar nematyto intensyvumo “Kill me plz, lol” išraiškos katiną. Kadangi autorius įtaria, kad ne visi skaitytojai rūbą pirma vertina pagal Svarovskių kiekį, ta pateikia visai detali jos kilimo į “šlovę” istorija.

Realiai mergaitė, kuri džiaugiasi skandalais, dėmesiu ir bet kokiu PR (prie progos, matyt, ir Adolfą H. apkabintų). Barmenė, tragiškoje laidoje “Aš myliu Lietuvą” nukabinus Malūko vaikį, “Olialia” mergaitė (good luck with that). Tokia… neskani merga, kai skaitai. Net kai patriotiškumą deklaruoja.

48 puslapy (titutuluotam VEIDAKNYGĖ) klausia ką liaudis darytų, jei jiems gyventi liktų viena diena. Bibliotekininkė Polina (61 m.) sako, kad tą patį, kaip ir kiekvieną dieną. O jaunimas…pasižiūrėk į veidrodį. Kaži ar originaliau sugalvojai, mano auditorinis C. S. Lewis.

WHOAH BYATCH.

“Emos salos” reklama. Atsimenat “Emos salą”? Iš kritiškų įvertintos (kaip silpnaprotystės požymis) COSMO review? Pactrl+fink čia. Ar be mano rašymo stiliaus – išduodančio mano seksualią erudiciją ir paslaptingą sąmojingumą – ši knyga nekvepia įtartinai? Lyg neturėtų būti žurnale veiklioms, subrendusioms rūbų mėgėjoms ir penių ieškotojoms?

Ne?

Tai va, Emos sala yra TOTALLY apie vampyrus, vilkolakius, raganas ar shit like that. “Patiks SAULĖLYDŽIO ir SUKĖS STEKHAUS gerbėjoms” skelbia mėlynas kliockas. “Verkiau, nes žinojau, kad jo žmona Vilga yra gyva, ir aš negaliu jam to pasakyti” dirbtinai dramą augina vaikų auklę – būsima supernatural sexpertė Ema (nepatvirtintais duomenimis vieną knygos meilės trikampio poziciją užims Nokia N9).

Toliau, kaip Transmetropolitan, tpfu, Cosmo – mergaitės sėkmės rollercoaster istorija. Po jos ilgo ir sunkaus ir bjauraus darbo, ir didelių pastangų stengiantis pragyventi iš dainavimo…jos draugas Justas tapo modeliu. Yep, paguodžia. Važiuodamas gyvent užsienin būtinai vešiuos gražų draugą.  Šiaip visai parašytas neblogail turėčiau pasakyti. Sumaketuotas – not that much. Paskutinį puslapį straipsnio praleidau, nes pamaniau, kad vėl reklama.

“Tadas Blinda: Pradžia” pristatymas. Na, Mantas man labiau atrodo kaip Prince of Persia… Aišku, “Panelė” kaip svarbiausią reikalą pateikia Manto ir Agnės Ditkovskytės meilės sceną. Galvodamas apie Tadą Blindą įsivaizduoju daugiau Ultraviolence prieš dvarininkus ir caro žandarus ir mažiau sekso be apsaugos priemonių (kiaulės žarnos).

Ir, aišku, reklama.

Toliau – Agnės Urbonaitės – rašančios visus straipsnius kurių neliečia Orijus – interviu su Goda Smilge. Kitaip nei menkai kam naudos daranti Karabliūtė, ši mergina statistiškai nei vienoje nuotraukoje neatrodo kaip vyras. O vienas su ja nusifotografavęs kačiukas iš žvilgsnio atrodo kaip alien cyborg assassin (kitaip nei Karablynės katinas, kurio veidas išduoda saldaus mirties išlaisvinimo laukimą). Goda visaip rūpinasi gyvūnais ir rašo ašarą spaudžiančius jų gyvenimo aprašymus (sniff). Palyginus su visokiais linkėjimais iš San Tropezo ir “We celebrity now” DAAAUG maloniau skaityt apie merginą, kuri su vyru priglobė – vienu smūgiu – bent 7 katiniškus padarus. Awww. Maketavimas irgi geras – parinktos švelnios, žalsvos spalvos, įterptos Godos rašliavos apie gyvūnėlius.

Į vidury straipsnio įdėta blogiausia filmo reklama ever. Pagal spalvinę gamą ir viską galvojau, kad kokį Fastum Gel ar Mėnesin Stop reklamuoja. Bet kad jau esu vaikas, kažkada iš neturėjimo ką veikt skaitęs telefonų knygą (intrigos joje nedaug), reklamuojamas filmas BANGŲ MEDŽIOTOJA (Soul Surfer). Aprašyta tiesiog siaubingai “…kol vieną dieną trylikametę jūroje ištiko kraupi nelaimė… Kol KAD neatskleisime, kas nutiko šiai puikiai plaukikei, tačiau ji išliko gyva. ISTORIJA BEVEIK VERTA “KARIBŲ PIRATŲ” TĘSINIO, O SAULĖTOS JŪROS VAIZDAI NUTEIKIA KUR KAS SMAGIAU, NEI LIETUVIŠKAI PILKAI NIAUKTI “GOLFIUKO” LANGAI IR PANAŠIOS SPALVOS DANGUS. Žodžiu, dėl šio filmo Holivudo aktoriams teko greit išmokt valdyti banglentę, o visus pagrindinius triukus ant vandens atliko pati (tikroji!) Betani Hamilton – mergina, turinti tik dalį kūno. Apskritai, šią istoriją verta pasakoti draugams ir artimiesiems” (fontai ir klaidos – žurnalo). Look, aš čia sėdžiu kamurkėj ir mano redakcinė komisija peržiūri nebent ar juokinga. Bet jūs turit redaktorius! Kurie turėjo pastebėt, kas suspoilinot visą filmą! “Nepasakosim kas atsitiko”? Nuotraukoj jos banglentė iškąsta RYKLIO. Kur čia intriga dabar? Koks ryklis iškando? Ar gal jos banglentę bandė apsorbuoti Borgai?

Viešpatie, ar tas žurnalas kada baigsis?

Reklama, konkursas (laimėk moteriško chlamo…tai nei viena mergina nenori laptopo ar Nokia N9?)

Ah, geriausia skiltis ir tikriausiai ta, dėl kurios skaitoma “Panele”. 2/3 puslapio užima “Ingos klausk drąsiai”, viena iš žurnalo patarimų skilčių. Ši, kaip supratau, yra apie santykius aukštuoju pilotažu. Viena mergaitė skundžiasi, kas pasimatymai (draugaujant mėnesį) vis kavinėse, vis pasivaikščiojimai… kada jau pas ką nors namie bus?  Inga, nepėsčia boba, atsako, šalia “palauk, kur skubi, romantika”, kad tuoj pradės mergaitė rašyt jai laiškus, kad stumia čiuvas į lovą. Žurnalo įdomumas užkyla kaip spaudimas arklį pamačiusiam čigonui.

Tada tematiškai tęsiat patarimus… Konkurso “Idėjų bankas” rubrika, kur “pasireklamuoti ir auksinį versilininko patarimą gaut” gali maži verslininkai. Čia rašo apie moterį, kuri iš Jeruzalės turgelio digimonizavosi į Camden Town, Londone ir pas ją gėlės perka Simon Cowell (gal ir kiti, mažiau Flash filmukuose apdainuoti žmonės). Orijus rašo…beveik normaliai. Kita vertus, gėlių parduotuvė Londono bohemijos kairiam prieširdy (JcDent realiai nesidomi bohemos būvimo raketa. Bent jau kol sparnuotųjų raketų nepraleidžia Lenkijos pasieny) visgi ne mergaitė, kuri turi pinigų, nesidažo ir rengiasi juodai.

Toliau – vietoje barometro Panelė turi “Nuteisk arba išteisink” rubriką. Pasikliauname skaitytojų nuomone? Na, bent jau visi nusprendė, kad SMS kreditai yra š… There’s hope yet!

Grybavimą “teisia” dainininkė Irūna Puzaraite (?) ir veikėjas Jogaila Morkūnas. Kuris kaip nusprendė? Paslaptis.

Ir reklama!

Po reklamos – skyrius “Izdivalkė”. Arba “Kaip sakyti”. Monika dalyvauja grožių konkursuose padielkėse. Įsivaizduokit parduotuvėje pigiai nupiratautą žaislą “Spaidor Mon” arba ŠITAI. Aišku, mergina, pagal straipsnį, didesnė intelektualinė duobė nei vidutinis lariokas.

AH, vėl prasideda good stuff. Gydytoja Ginekologė Vaiva Eringytė atsako į skaitytojų klausimus. Nepaisant mielos nuotraukos, moteriškė – išdrožta į tanko. Kita vertus, aišku, kodėl “Panelėje” anekdotų nėra.

Na, perliukai.

“Esu turėjusi 17 sekso partnerių. Ar mano amžiaus merginai tai yra daug?” Smailė, 23 metė.

Nors šių žodžių autoriui būtų išsprūdę “kūūūūūūrv…”, ginekologė galantiškai atsako, kad seksualinio gyvenimo ekspertai teigia, kad 6 jau daugoka moteriai per visą gyvenimą (aišku, mielosios skaitytojos, šūda sexdaktariai ir ginekologės težino, ye?Duokitės į sveikatą, kai kurios dar juk Smiltės nepralenkėt)

“Neseniai pradėjau lytinį gyvenimą. Mano draugui 29 metai. Susipažinome internetu. Jis yra mano gyvenimo meilė. Viskas prasidėjo nuo to, kad pamelavau mamai, jog važiuosi į stovyklą, o iš tikrųjų nukridau pas mylimąjį į Turkiją. Paskutiniu metu po lytinio akto su vaikinu kitą rytą baisiai pykina, ir kartais net apsivemiu. Ką daryti?” Musytė, 18 metų. (boldinimas mano)

Vietoje to, kad lulzintų ant žemės rankom šonus susiėmusi, Vaiva atsako “Važiuok namo. Padurniavai ir užteks. Laikas susitupėti, bet ne Turkijoje. Sugrįžusi kuo greičiau darykis nėštumo testą – gal gyvenimo meilė greitai taps tėčiu”.

“Draugauju su vaikinu. Artėja mūsų pasimatymas. Jis mane jau per pirmą pasimatymą norėjo nusitempti į lovą. Mums po keturioliką metų…” Srsly, geriau nei FHM anekdotai. Pas mus vaikams lytinio švietimo reikia…kaip mūsų vaikams lytinio švietimo.

“Man labai patinka mylėtis. Kaip atsikratyti šio pomėgio? Labai prašau padėti” Luka, 13 metų

Jaunosios trolės karjerą nutraukia griežtas “Per daug fantazuoti taip pat nesveika. Dėl to tarkis su mama”.

“Esu pasipiktinusi jūsų atsakymais <…> Kai kurie jūsų atsakymai tokie atšiaurūs <…> Nesuprantu jūsų! Žinokite, kad turėti vaikiną niekada ne per anksti…” Savo ilga gyvenimiška patirtimi pasidalino ir nieko nesuvokiančią “ekspertę” į vietą pasodino 0., 15 metų.

Vaiva atsakė vienu mano mėgstamiausių argumentų “mane spausdina, stfu”. Šitą dažniausiai naudoju, kai Cracked.com visi kritikuoja Christina H. straipsnį. Ją spausdina, jūsų ne, problem solved.

Deja, tai ilgai nesitęsia ir turime straipsnį apie Amerikietį, kuris yra Lietuvos fanas. Panos, nedelskite!

Pagaliau vėl grįžtame prie gerų reikalų. “Sex failus” konsultuoja tiek žurnalistų nukalbintas, kad net patiems nebepatogu populiariausias Lietuvos gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas. Atitinkamai jam ir klausimai yra mažiau durni. Aiškinama, kaip išsiaiškinti visgi kas vyrui patinka (jei tas stoiškai tau stato orgazmą po orgazmo, kaip G-taškan važiupjantį šarvuotį “Putiomkiną”, o pats nesako, kas jam patinka), kaip 4 metus turimą merginą įkalbinti parodyti papus šviesoje, kaip išaiškint vaikinui, kad jei kartą nedavei, tai dar nereiškia, kad nemyli… Net nejuokinga, ponas Lapinai!

Zvinkus, kita vertus, pataria apsimelavusiam (kad turi patirties) nekaltam 18-mečiui toliau laikytis savo, gal praslys. Lapinas aiškina, kad apie seksą meluot geriau vyrams – panoms patinka mintis, kad yra vienintelė (pirmoji). Na, nežinau, tokia tiesa joms realiai tiek patinka kaip Imperial Fists ir Space Wolves ideologijų lyginamoji analizė. O dėl panelės apibendrinimo “Tiesa moteris užveda”, tai nigga please, juk ta tiesa turi būti tam tikra dar.

85-95 puslapiai – rūbai. VALIO, NEREIKIA SKAITYT.

O tada dietologo patarimai (2/3 puslapio). Bent vienas liepia panai džiaugtis, nes jos figūra yra normali.

Toliau vėl rūbai…

Ah, 102 puslapyje aptarimas skandalas, kai Pakita (NSFW linkas) (atmesti niko variantai – Tanketė, Bagira) pasibučiavo su Natalijos Bunkės (čia vadinamos popso ikona) vyru Danieliumi Bunkumi (čia nevadinamu popso ikonoklastu). Toliau, tarp rūbų įgrūdama istorija kaip rimtai fiktyviai atrodanti Zose bandė hormonus naudot vietoje kvepalų ir pagavo vien bjaurias,senas lesbiankas.

Po…dar šiek tiek makiažo reklamų (rimtai, mergaitės, kiek galima?)…į Lietuvą atvyksta 30 Seconds to Mars! Esu įsitikęs, kad jei parašyčiau ką prieš juos, būčiau apšaukatas razabaininku, būru, belyberiu ir kitais negražiai žodžiais. Eksperimento dėlei pasakysiu, kad negaliu pasakyt nei vienos dainos, nelabai ir svarbu paklausyt…

Keturi puslapiai skiriami įžymybių prekėms, esamoms, užsieninėms, teorinėms. Demonstruodamas pavydėtiną brandumą ir emocinę…em…brandą pasakysiu, kad įdomiausias yra autorės vardas: Dolčija.

Jau link pabaigos – apie nuogą kaubojų iš Times Square ir Pupų Dėdę. Čia negaliu prikibt.

Ir horoskopas.

All in all, kaip matote iš darbo sudėtingumo ir tikriausiai menkesnio humoristiškumo, „Panelė“ yra sunkiau apstumiamas reikalas. Negaliu pasakyt, kad geresnis – reklamų, kaip minėta, lyg siaustų Ad Maras. Žmonių istorijos – toks sėkmės reikalas. Tik tiek, kad temų įvairovė menka: atrodo, kad vyrų žurnaluose – nuo „Flinto“ iki „Playboy“ – didesnė įvairovė ir mažesnis susirūpinimas pačiais popkultūriausiais dalykais. Tarkim, paimkim FHM…arba Playboy, nes iš PCG krūvos jį ištraukiau. Aišku, gal amžiaus, finansavimo ir kultūrinė kategorija ne ta, bet šalia papų – daugybės daugybės daugybės papų – yra ir apie Daniel Craig, ir apie Burning Man, ir apie filmus, ir apie seksualias geimų moteris, ir apie plastinę chirurgiją, ir apie lygias teises, ir krizės įtaką rūbams… Gal nėr kaip plauti katiną, bet per ilgus leidimo metus gal buvo. Come on, negi moterims ir mergaitėms niekas daugiau nerūpi? Ar nerūpi žurnaluose?

„Ne, „Panelėje“ per mažai rašo apie virtuvę :/“, – Mergaitė Įsivaizduojamaitė.

Moving on. Jei bandyčiau į vieną suspaust viską, kas vyko per paskutinius mėnesius nuo blogo rašymo, tai neprisiminčiau tikrai visko. Kita vertus, ar turiu ką vertingesnio veikt? (taip, turiu).

Em…. eeee…

*cough*

Pradėjau Tumblr, kaip ir paskatintas tikriausiai tokios Austėjos M?
Piktnaudžiavau laptopu per paskaitas ir seminarus.
Smarkiai įžeidžiau vieną mergaitę iš Airijos.
Pažiūrėjau Game of Thrones, Sean Bean – best actor ever.
Palaužiau laptopą.
Susiradau mergaitę! (man atrodo, tai buvo minėta apsireiškime Petrui).
Vargais negalais parašiau kursinį apie kompiuterinių žaidimų žurnalų istoriją Lietuvoje. Šūstriau būtų nebent bakalaurinis apie “Deus Ex”.
Mačiau vienos iš Šiaulių žudikių erofoto.
…Smagus tas gyvenimas, kai pats neatsimeni.

Kita vertus, dabar jaučiuos lyg link manęs laimo liga sėlintų, tai gal nepilnai aš kaltas :p

Anyways, į lygiai taip pavadintą tumblr rašysiu ką nors geekesne tema. O gal ir čia kažkas teks, kad jau namie esu.

Ypač kai jau visą pusmetį čia nieko nebuvo. Wow. Time flies when you’re getting poor.

O kas per pusmetį mane ištiko? Granted, visi, kam realiai įdomu, žino viską svarbaus. Bet pabandykim trumpą recap.

Patogiai peršokant du mėnesius…hei, ant vasaros sugedo kompas. Ir ne šiaip sugedo, o taip, kad nežinia kas buvo ir man teko kursinį rašyt bibliotekoj. Komfako bibliotekos kompiuterių salė turi tą…jausmą, kad čia neturėtum būt. Toks oficialumas ar nežinau kas. O gal tvarka. At any rate, prasėdėjau ten daugiau, nei joks žmogus turėtų.

Kelios paskutinės dienos buvo siaubingos. Žurnalistikos istorijos egzas, gandai apie prasitęsima atnešimo, etc. Baigėsi tuo, kad paskutines dienas prieš birželio penkioliktą beveik nemiegojau, realybė lydėsi, egzui ruošiaus dvi valandas, tada per jį tris kartus užmigau, gavau 4 ir turėjau vėliau džiaugsmo perlaikyt.

Kursinio gavau 7.

Buvo kurso tusas dar, kur turėjau ilgiausią alkoholinį blackout kuris man kada įvyko – nuo 22 iki 3 valandos neatsimenu kaip gėriau degtinę ir brendį, nesirūpinau dėl egzo pažymių, harrasinau kursiokes, įkritau į spintą…

O tada buvo praktika. Lietuvos žiniose. Iš karto galiu pasakyt, kad daug geriau Kauno dienoj. Aišku, paskui sumokėjo taip jau nekaip, kur dėsies. Dabar labai sunkiai dirbasi, kai nesėdžiu kas dien redakcijoj. Čia tau ne PCG.

Dabar vienu metu dirbu PCG, Exe.lt, Lietuvos žinioms ir atsikūrusiai Naujosios komunikacijos laidai. Yay me.

Po vasaros įvyko vienas nemalonus pokytis. Rudenį pradėjo nepatikt lietus, nežinau kodėl. Vasarą, nepaisant viso karščio, teko sulyt gausiai, ypač birželį su miss. Auryte kur nors zyliojant. Ar vėliau šeriant vieno katinėlio katiną – tiek buvau šlapias, kad net jaudintis dėl manęs pradėjo. Aw. Anyways, suversiu kaltę šaltiems orams ir tam, kad ruduo yra užknisantis ir komplikuotas metas.

Pavyzdžiui, aš visai pamečiau laiko tekmę. Vargiai jaučiu kad artėja sesija, Kalėdos, deadlainai, etc. Sunku.

Per tą laiką pradėjau naują rašymo effort. Tiesa pasakius, pradėjau kartą, numečiau, rebootinau, dabar irgi vyksta prastovos. O, idėjų aš turiu – dėl to nemaža dalim kalta viena tokia Ana – bet rašyt kažkaip nekyla ranka.

Galvotum, kad gavęs laptopą kažkaip labiau tuo reikščiaus, bet man atrodo, kad jis daugiau laiko praleidžia neveikdamas nei veikdamas.

Also, mergaitėms pavojinga prie manęs reikšt meilę “Penktam elementui”. Viena atsipirko gavus alaus, kitai taip gali nepasisekt.
Kita vertus, jei mėgsti Twilight, tai aš tai ir per tavo vestuves prikišiu. Turėk tai minty.

A, gal pastebėjot, kad mano rašymas went to shit? LLVS konkursas dėl to atmetė vertimą, dėl to neturiu darbo vertimo agentūroj IR kažkur tolumoj nepatenkinta PCG korektorė sėdi. Skaitai ir rašai daugiau nei kada nors, o viskas eina velniop. Čia kaip atvirkščias level-up, kai mosuoji kardu tiek, kad ilgainiui pamiršti už kurio galo jį reikia laikyt.

Kaip žinia, pyktis yra mano geriausias katalizatorius. Geriausias straipsnis LŽ buvo apie nėščias nepilnametes (grr, 16 and pregnant, grr), mur.lt geriausi dienoraščiai būna kai parašau natūraliai pikc (net Klarksonu kartą išvadino). Reikia matyt ir temas rašiniams pagal tai galvot. Maždaug “hmmm, ko aš nekenčiu šiandien”.

Kita vertus, mano kursinis yra Lietuvos kompiuterinių žaidimų žurnalū raida (1998-2010). That’s so me, kad trūksta tik kosmodesantininkų.

Oh, ir dabar aš atrodau taip.

Viel gluck,
Jc out.

Pvz, balandis. Juodai neatsimenu! Na, baigėsi, mamos dienos proga padovanojau molinį katiną.

Ir kaip tik nuvariau pasitikt Deivės oro uostan. Thing is, ji tik kitą savaitę grįžo.
-40 litų kaip į balą
-4 valandos velniop
-o kiek nervų!

+atlikta sutikimo repeticija
+pasistūmėta toliau skaitant Įniršio formas. Mmm, that’s some good book!
+galimybė šaipytis iš oro uosto taksi
+yra ką papasakoti.

anyways, kažkas reikšmingo buvo tik praeitą savaitę.

LeŽuDi, žurnalistų dienas, pramiegojau, išskyrus vieną renginį: Valinsko paskaitą.

Taip, to pačio valinsko, iš Taip-ir-Ne, Seimos, plikės ir žmonos, kuriai Deivis iki papų.

Aišku, kalbėjo ne apie politiką. Nors paskaita turėjo būt tema “Rodom, ką žiūri ar žiūrim, ką rodo” ar pan. Greitai truputį sidetracked, bet visai maloniai pašnekėjo (Kodėl “Oka” turi galinį šildomą stiklą? Kad stumiant rankos neprišaltų). Papasakojo ir apie šou, ir šiek tiek apie politiką. mažai.

Pražioj pasiėmė kėdę nuo pakylos ir pastatė ant žemės. Nusileido iki mūsų lygio (kaip pats pasakė). Ei! Ilgai mūsų lygį neištvėrė, nes atsistojo, atsisėdo ant pakylos.

Aišku, šio renginio nepražiopsojau, nes panelė Mūza B. B. (codename: Miau-1) vienas ten norėjo eit. Jos raginimu, per savaitę, parašiau blogą. Na, toks ten ir paraginimas, kai spardo katino letenėlės. Labiau kutena.

Penktadienį kaip tik buvo “Kunigunda Lunarija”
“Alternatyvios muzikos festivalis” sako vieni.
“Gotų tusas” sako kiti.

Ką aš ten veikiau? Na, girdėjau gandų, kad kai kurie norėjo nusišaut sužinoję, kad eisiu. Aš tiesiog pasirinkau geriausią kelią: negalvojau, ką darau. It’s easy. Ir nors atrodžiau kaip pats didžiausias negotas, buvo visai smagu. Nors gotu muzikytei trūksta tokio…užtaiso?..man patinka tai, kaip jie jos klausosi: simuliuodami braindead. Kartais vienas kitas sukruta. Kartais ir pasipogina. Kaip 65Lt išleidęs visai nesigailiu. Pirmą naktį parėjau pėsčias, be ausinių, nuo Tauro kalno iki Saulėtekio. Kas padeda ištvert? Singlemindedness.

Kitą dieną keltis 11 ryte, nes primena, kad gėjų eitynės. Aš, aišku, buvau prieš jas, kol man paaiškino, kad suplūstantys gėjai su savo vėliavėlėm atsiveš ir pingus. Tada dėl manęs galėjo visą savaitę gėjų eitynes Gedo prospekte rengt.

Koks šiaip mano stance gėjaus klausimu?

Man jie nepatinka vizualiai. Tegu vaikinasi vaikus, tuokiasi, turi tas teises, bet man…nepatinka kaip jie vizualiai atrodo.
By that value, man lesbietės ABSOLIUČIAI NEMAIŠO.

Ahem. Cue koks aš dviveidis ir etc., kad turiu vizualinį skonį kitokį. Ir kad lesbiečių palaikymas yra demonstravimas, koks esi matcho. Wow, that’s an insight.

Anyways, kadangi eitynės  toks smarkiai diskutuojamas renginys, o dar ir istorinis, aš kėliaus iš lovos ir vienas variau žiūrėt. Mentas patikrina ar nesinešu kokiu ginklų (peilių, pistoletų, Alphabet of Manlyness, nemadingų rūbų…) ir jau braunuosi pro žioplių minią iki ten, kur jau turėčiau matyt pražygiuojančius gėjus. Aplink – beždžionės homofobai ir keletas kitų žioplių. Gėjai nežygiuoja, lyšnoja, knygos skaityt negali, tai nervinies, kad time’s a wastin’. Šmėsteli mintis, kad per tą laiką ir maximoj galėjau apsilankyt. Mentai ramiai stovi už antros ginybos linijos, beždžionės mauroja, politikieriai triedžia per megafonus. Gėjų nėra. Galiausiai kažkur horizonte pasirodo gėjai ir sustoja taip toli, kad bent vienam nuskriaust snaiperio prireiktų. Nekenčiu homofobų dėl aklų debiliškų šūkių. Pykstu ant gėjų, kurie taip ir nepriėjo arčiau. Gėjų eitynės pavirto į žurnalistų ir mentų stovynes. Na, ilgainiui pralaužė (nuplėšė?) policijos juostelę, tai galima iš arčiau policininkus pasižiūrėt. Bent pamačiau riotcops…ir riothorses. Aišku, kaip išėjau, taip prasidėjo muštynės. Yay.

Gal kitais metais bus geriau, niekas nerėks nesąmonių, kryžių nesineš ir bus lesbiečių.

Kitą dieną Lunarijoj buvo daugiau gotų ir daugiau grupių, kuriuos nevarė miegot. Ir viena mergaitė, kuri buvo įtartinos…prigimties, bet paskui viena didžiai gerbiama (t.y. feared) kursiokė viską išaiškino.

O dar aš trečiadienį buvau D6. Rojus žemėj. Ar bent kampelis. Pusė sienos W40k! W40K taisyklių knygos, knygos, komiksai, šiaip šūstri stalo žaidimai (Munchkin, War on Terror ir W40K pasitaiko). Ėmiau interviu iš savininko. Draugiškas, savas čiuvas. O šeštadienį trečių metų gimtadienis. Apsilankyk!

Kas dar…

na, kursinis tame pačiame mirties taške kaip ir rusijos demokratija.

dviračiai garde jau dviem sluoksniais.

Emmm, that’s all, folks?

JcDent out.

ir to, kad nuo paskutinio update praėjo beveik visi trys mėnesiai (nebent mano skaičiavimo įgūdžiai blogesni nei įtariau)…

Kas mano gyvenime įvyko per juos įvyko ir tinkama publikuoti internete?

Sausį buvo sesiją per atostogos. Nors per sesiją ir įdomių dalykų įvyko (tai aš lankiau kitus miestus, tai Deivės laikinai išnaudojo sofą Kaune) per atostogas Kaune kažkaip nekilo ranka rašyt blogą. Tiesiog nekilo.

Kas atsitiko prieš atostogas?

Tikrai vieną kartą gėrėm, išlydint Deivę, Walter alaus iš Rimi, nes ans pigiausias buvo ir skardinėse, kurios atrodė taip, lyg jas vežęs sunkvežimis būtų apsivertęs, jos išsimėtę pakelėj, o tada su jom pasimylėjęs arklys. Dviese nusipirkom vieną skardinę ir bandėm skonį prie parduotuvės. Bomžiau būtų buvę nebent jei būtume nuėjęs to daryt į gretimas statybas. Taip pat labai gražus prisiminimas apie Deivę nutrenkenčią įsivaizduojamą mane sniegan. Buvo pats atostogų galas.

Na, atsimenu vieną siaubingą nuotaikų svyravimą. Aišku, priežasties tiksliai negaliu pasakyt kodėl. Konfidencialumas?
Bet galiu eiga pasidalint.
1. Pačiam ryte: siutas dėl tariamos pasaulio neteisybės.
2. Laukimas vieno gero dalyko (ME2). Toks su kumščių daužymų į stalą ir mintim, kad bus taip gera (tokia beprecedentė, neprilygstama. Pagalvokit apie tai žinodami mano potyrius).
3. Palengvėjimas: ME2 ne…ėra blogas. Na, jis nėra toks geras, bet geresnis nei tikėtasi.
4. Maniakiškas džiaugsmas. Norisi bėgt rankas išmetus į šonus, garsiai traukt Ring of Fire, tvirkint medžius (?). Taip maždaug 40min.
5. Žaibiškas maniakiško siuto priepuolis. Noris suktis ratu, kad nuo aplinkinių kraujo paraudonuotų oras.
6. Nervai, dreba rankos, paskutinius metrus benderin parbėgt tenka.
7. Staugimas mašinoj iki galvos skausmo!
8. Book of Eli premjera gražina į maždaug normalią “eh” būseną. Čia tikriausiai dėl filmo religinių motyvų ir aktoriaus, vaidinusio Titą Poloną “Romoje”.

Tai tada ir grįžau. Atostogos, kaip spėjame, buvo net labai neįspūdingos. Na, išskyrus tai, kad ieškojau mergaitės sugėrimui vien dėl to, kad nenurašyčiau atostogų. Kas nusisekė kaip sumanymas ilgainiui patyrė crash and burn, kas nėra neįprasta. Taip pat sugėriau su viena muriete vyriškai ir pasiūliau Mount and Blade panaudot jų projekto tikslams. Likau nesuprastas. Taip pat nebuvau išjungęs dating mode, tai ji gavo pilną smūgį mano “didesnis nei pasaulis ego” rutinos. Galima pavadint kad ir “shock and awe”.

Vasaris. Ką iš jo pasakotino atsimenu? Na, per valentinuškę (Pilnos Piniginės ir Neskaudančios Galvos šventę vienišiems) akropolio maximoj priešais mane stovėjo žiurkė (fitting) ir gavo sms. Neperskaičiau ką jai rašė (“asmens privatumas” yra man nesuprantamas junginys), bet įsiminė siuntėjo vardas. Vytukas BMW. Wheee.

Shutter Island visai neblogas filmas, nereikia išsigąst Di Caprio.

Ir dar vasarį persikrausčiau į kitą benderį, pakeliui į balą įvirsdamas. Sniegas, massarakš. Tada dar vakare aprėkiau kelias VPUnes kaltindamas visą visuomenę bandant mane marginalizuot kaip skaitantį ne tą literatūrą.

Kovas…
Na, atsimenu, kad kovo 10, eidamas truputį išgert su murietėm, pamečiau raktą ir magnetuką į benderį. Blaivas! Ir gėda, ir 40Lt pramečiau. Užtat išsiaiškinau, kad “Metro” yra labai šauni vieta
gera muzika
gražūs paveikslai
šauniai apipavidalintos vietos
patogūs baldai
gražios lankytojos
patraukli barmenė
PIGUS ALUS
taip pat prisirinkau kompromato, nuteikiau truputį daugiau muro prieš save ir įsikandau šią DAINELĘ. Eik paklausyt. NAO.

Magnetuką vėl pamečiau po dviejų savaičių (+-). Paskui radau (valio Elytei iš VDA) ir nusprendžiau imtis priemonių. Su Bžik “Katytė B. B” Mūza nuvykau ir nusipirkau metrą grandinės ir du karabinus (deja, ne šautuvus). Ji irgi panašiai apsipirko, dėl priežasčių nežinomų ne katinui. Taip pat palydėjau rast vieną lobį (ji užsiima Geocaching). Iš esmės geras penktadienis buvo, susitikau tris mergiotes labai netikėtai.

Atostogos Kaune buvo vėl a snoozefest, bet bent išgėriau su kuo reikėjo. Daug reikalų buvo aptarta, iš porelės automobily atkampioj vietoj pasijuokta, Čili padavėjas paskalbtas “nominuotas kaip panašiausias į vampyrą”.

Ir vėl Vilnius! Parsivežiau dviratį (jau apvažiavau seimą). Pasirodo, jį brangiau vežt nei žmogų. Išgirdot čia: moterį lengviau transportuot nei dviratį. Paskui Loco, dabartinis kambariokas, lenktyniavo, kas greičiau iki benderių, aš su šleika ar jis su dviračiu. Jis laimėjo, sakė daugiau taip nedarysiąs.

Taip pat penktadienį traukiant pagurkšnoti su viena mergele (nemėgsta žmonių ir myli gyvūnus, skato geras (ne scifi :/) knygas ir šiaip faina) vienas alaus butelis apsiverkė iš džiaugsmo tašėj, Teko stotelėj į šiūkšliadėžę išpilinėt alų iš tašės. Tik nusipirk stiklinės taros… Be to, tą dien patapom vieninteliais asmenimis, ant barbakano gėrusiais nealkoholinius gėrimus.

Šeštadienį buvo atviros durys VU, kurios vyko po atviru dangum to boot. Kartais iš veido matai, kad žmogui ne žurnalistikoj vieta. Daug paviliojo Verslo Informacijos Vadyba, bet taip ir bibliotekininkystę išpopuliarintum, jei rašytum “finansinė bibliotekininkystės medicinos teisė” ar pan..
“neik į ekonomistus, nes per rugsėjo pirmą apšauks pyderu!”

Taip ir tikriausiai galiu apibendrint tris mėnesius gyvenimo. aišku, išsiaiškinau, kad rašyt knygą daug lengviau kavinėj ar neįdomioj paskaitoj, pažiūrėjau Red Dawn, keikiausi dėl moterų, tingėjau su kursiniu… Toks jau bjaurybė gyvenimas

JcOut.

Pirmus tris mėnesius galima apibūdint kaip,na, ne hell, bet hellish bog. Boy, how fucked up was that? (non that much, probably). O paskui freedom, glorious freedom. Nes aš neevoliucionuoju, o viską darau lūžiais ir šuoliais. Fuck yeah.

Dar teko su Mūza palakstyt (knygų mugėj viena pati išgelbėjo Lietuvos leidybos industriją. Aš per dvi dienas nusipirkau vieną knygą ir vieną mergaitę nubaidžiau nuo žurnalistikos), randų iš draugiškumo gaut ir pan. If you can’t stand the pain, don’t have soft hands near a cat. Man atrodo dar buvau su ja Feel the Heat, taip atsirado mano pirmas iš publikavimo nete išmestas straipsnis. Taip kažkaip žiemos ir pavasario pradžios pramogos gaunas Bžikcentric. Hm. Na, bet ji atsiėmė savo kai su manim ėjo į Watchmen. Nežinojo kačiukas kur tiksliai veliasi.
Na, o tada jau buvo maždaug pavasaris, orai šiltėja, time to put on my dating shoes. Lessons learned: leidimas atsivest draugę mergaitei yra tikrai bloga mintis. Also, pradėjau skypint su erazmininkėm bendradarbėm. Pavadinau vieną katinėlį Legionu. Buvo fun.
Tokiu greičiu metų apžvalga bus trumpesnė nei įprasta mėnesio. Wow.

Kitaip nei 2008, šių metų ruduo-vasara neprasidėjo jokiais gyvenimą pasukančiais keliais. Na, buvo sesija (waaagh), mokėjau pinigus. Buvo pavaikyta viena kita mergaitė. Kompas nulūžo taip atsakančiai, kad teko kietą diską atskirai vežiotis. Kompo nulūžimas lėmė tai, kad vakarą prieš egzaminą variau į vyninę. So yeah. Bet iš egzamino gavau 6, tai all is good. Jonines pasitaikė švęst gamtoje, kur kėlimasis per upę iškart priminė vietnamą. Be to, vos skęstelėjau in the most awesome way. Birželio pabaiga buvo pilna susitikimų su senai nematytom gražiom mergalėm: Vaida, Ilonytis, oh my…

O tada PRAKTIKA Į GALVĄ. O jomajo, geriau net neprisimint. Iš liepos gero tik tiek, kad visokias drauges susitikau (pvz, žiūrėjau Bruno su Vaida ar Battle Royale su…). Ar mergaites su komunistų manifestu, nors tai galėjo ir birželį būt…
Rugpjūtis buvo geresnis vien ta dorybe, kad buvo be praktikos. Daugiausiai laiko praleidau namie, o įsiminti įvykiai…
Rugpjūčio 8 – komfakas.lt meetas gamtoj. Iš jo neatsimenu bent kelių smūgių į galvą (pamenu tris lengvus ir vieną nuo Daros). Buvo magiškai sutaisytas dviratis. Miške ieškota malkų. Nedidelės mergaitės neštos prie prūdo. Rėkimas vidury nakties. Be pėdsakų pranykęs sms, kurį prisiminus Deivė ir dabar juokias. Ramunės vairavimas. Pamoka, kad pusseserės nėra kaip tavo pažįstama mergaitė, tik su kitokiais plaukais . Ir daugiau random fun. +grįžęs susitikau B “Mūzą” B ir Agnytę, o tai niekad nėra blogai.
Kita išvyka į Vilnių baigėsi dviem keistai sutampančiais anginos atvejais ir atradimu, kad dešinė mano ranka yra padaryta iš rapeplutonium, skleidžia rapeiation (matuojama Raper’s Counter, vienetas yra r/s, rapes-per-second – ši klasifikacija yra daug vėlesnis išmislas).
Dar mačiau District 9, savo juoku (ir garsu, ir vietomis, kurias palaikiau juokingomis) gąsdinau vieną mergiotę.

Rugsėjis! Kai pačią pirmą dieną sugebėjau prasilenkt su visais svarbiais į koncertą ėjusiais žmonėmis ir atlikėjais, kurių norėjau pasiklausyt. Atsimenu, kad jis buvo toks nuobodus, kad galiausiai, veikiamas spalio ar panašiai, užsirašiau į point.lt ir prisiminiau anketą hotnot.lt. Tai atnešė…įvairios sėkmės, tarkim taip. Spalis irgi neapsitaria, na, išskyrus tai, kad Bžik katinas man į nosį įkando.

Lapkritis: Kiff, inform the men. Anketos šlykščiuose, pasibaisėtinuose pažinčių portaluose (point.lt ir hotnot.lt) atsiperka. Mėnesio frazė:  ”Man tinka”. Taip pat išsiaiškinau, kad dekano bijau labiau nei mėgstu mergaites. Go figure. Kaip jau rašiau, Ozas yra worthless peace of shit krautuvė. Mačiau tamplierius besilupant kalavijais.

Gruodis prasidėjo pakankamai gerai IR greitai praėjo. Prieš Kalėdas buvo pakankamai malonus metas išgėrimų su smagiais žmonėmis (ir Zombieland). For reasons unknown to me, pradėjau skaityt Albera Kamiu. Bandau iki dabar. Kalėdų ir Naujų Metu dvasios prasliūkino kaip vagis. Kalėdoms paliko pinigų, kvepalų ir Silmarilijoną. Naujiems – neaiškių randų ant rankos bei pažadą sau daugiau nemoralizuoti (ir daugiau gerti).

All in all, 2009 galėtų būti vieni iš geresnių metų, malonesnių prisimint. O ir baigės.

Metų žaidimas: Zeno Clash
Metų filmas: Watchmen

***

2010. Gyvenų ateityje. Where’s my flying car, sexbot and nanomachines at?

Nuotykiai šiais metais aprašyti tam kitam mano bloge, o kadangi tai padaryta iš esmės šiandien, tai ir čia gal patingėsiu kartoti.

Jc out.

You make my rapeflex go online

- dainelė

Ah, jau senokai nebuvo updeito, ar ne? O kadangi niekas nepasigedo ir neragino, tai kažkaip ir pasimiršo. Taip maždaug mėnesis pavirto mėnesiu ir 18 dienų, more or less.

Pabandysiu prisiminti, kas per tą laiką atsitiko įdomaus.

Pasirodė mano straipsniukas kuris susilaukė ir profesionalaus įvertinimo bei pagyrimo jis ir šiaip yra šūstras, nes, na, mano

Kaip eksperimentas buvo parašyta kooperatyvinė Gamer (w/cats) recenzija ir kiek kitaip kooperatyvinė (w/Red-haired Goddess of Travelers) Vyras su filmavimo kamera recenzija, kurios dar nepaskelbė.

Hmmm, na vieną, kitą mergaitę susitikau. Atrodo, pakanakamai bevaisiai susitikimai. Another notch on the belt. Užtat koks aktyvus numerių trynimo metas buvo, ajajai…

Bent pradėjau šiek tiek geriau žaisti biliardą. Beveik visad pataikau į baltą.

Taip pat man į nosį įkando katinas. Yay.

Dalyvavom ID orientacinėse lenktynėse, aš, Ilonytis, Mūza ir į Smaragdo salą išvykęs Ignas. Tiek senamiestį prisilakstėm… pirmą kartą nešiau mergaitę pro prezidentūrą. Išradau supermesikietišką telenovelę “našlaitės aistros”. Nukaliau frazę “svaru ne laimėti, o sutriuškint varžovą didele taškų persvara”. Laimėjo, deja, vienuoliktokai kažkokie.

Lordas Dentonas (Varnos hercogas), mažiausias žinomas Ilonytis ir B.B. "Rainė" Mūza. Ignas laiko fotiką.

Gavau progą susirgti. Taip stabiliai, vieną dieną 38.7 laikosi, kitą 37. 7, va jau ir iki 36.6 trečią nukrenta. Jei ne karinė dokumentika būčiau pasipjovęs. Pašalinis ligos požymis buvo vibe-inimo tryda.

Penktadienį ėmiau interviu iš tamplierių komandorą. Visai malonūs žmonės, turint mintį, kad jų hobis yra apsivilkti grandeliniais šarvais ir vanotis kardais. Šeštadienį stebėjau treniruotę ir pakalbinau kitą narį. Viskas dėl tobulėjimo žurnalistikoje.

Po interviu VCUP užtikau progamer.lt parduotuvę. PO valandos baigėsi tuo, kad nusipirkau estų leistą Hostile Waters : Antaeus Rising. Nes 6 litai. Nežinia, ką aš su juo darysiu, kai dvdrom namie…

Kas dar?

na, po intensyvaus referatų rašymo esu nemiegojęs 39 valandas min. Taip taip, jūs pratūsinat ilgiau, blah blah blah, eikit savo blogą rašyt.

Phew.

Taip kad atsiprašysiu už tam tikrus…nesklandumus.

Gal kas nori kokią studentams aktualią temą pasiūlyt mano dar kokiam straipsniukiui? tokią, kad piktas galėčiau rašyt

Gražiau nei normalus paveiklas

Patarimas mums visiems Kaunas-1 stotelėje

Tik 6lt. Užtat su baisiais estiškais rašmenimis ant dėžutės

JcOut

Viskas gimsta per skausmą.

- Magistras Dentonas, Sudeginant Tiltą

By popuplar request (kai kuriais mastais ir viena prašytoja yra daug) pagaliau apsibloginu blogą. Galvojau, kad ir taip simboliškai padarysiu mėnesio gale, kad galėčiau apibendrinti du mėnesius, o čia dar papildoma iniciatyva…

anyways, praėjus keturiom kokioms dienoms po paskutinio blogo įrašo, man prisiėjo važiuot į Vilnių gert su nuostabiais žmonėmis. Du iš jų jau susitiko truputį nekaip jausdamiesi, bet saulutė, moteriška kompanija, pigus alus (ir dar šiek tiek pigaus alaus)…

<This hand is made from rape-plutonium. It emits rape-iation>

…užtat kitą rytą vos benderio duše nealpsti ir šiaip nekokybiškai jautiesi. Susitinki fuxę mieste ir grįžti visai jau nelabai gyvas. 39 temperatūros. Whoopass, likimas atima galimybe pasidaryt gėdos pažaist pulo, išgert alaus ir suvalgyt pyrago su Goddess of Travelers. Angina! Ir stomatitas (Burnos Išėjimo Velniop Ir Pūslėmis Sindromas)! Kitam sugėrovui dar blogiau. Anyways, kelios dienos aukštos temperatūros ir televizoriaus, nežinia, kas blogiau. Kita vertus, pažiūrėjau Ong Bak.

Ong Bak, berniukai ir mergaitės, yra toks filmas, kuriame siužetas yra tik pretekstas įvairioms muštynėms, gaudynėms ir rikšų kovoms. Tony Jaa vaidina valstietį, kuris turi atsiimti mafijos pavogtą Budos galvą. Ir labai daug įvairių rasių primušt naudojant Muai Tai. Toks kovos menas, skirtas primušt efektingai ir efektyviai, kad net anūkams gėda liktų. + už tai, kad veikėjas nesistengia nei vieno užmušt, tai prideda šiokio tokio originalaus vibe.

Anyways, sugebėjau pasveikt pakankamai (per pigių antibiotikų ir fervex stebuklą), kad nueičiau su mergaitę į kiną (ėjimui vienam NE!). District 9. Oh yeah. Neskaitant žiojinčių siužeto skylių (hello there, Fridge Logic), labai net fainas filmas. Ateiviai! Pietų Afrikos Respublikoje! Ateivių getas! Statytojų klasė be jokių vadovų ar genialių įžvalgų ar stebuklingų technologijų! Genetinė atmintis! Godumas! Samdiniai! Korporacijos! Prietaringi negrai! Kačių maistas! Mechai! Kiaule užmušamas žmogus! Nestandartinis protagonistas! Blogo autoriaus nesugebėjimas suregzti padoraus sakinio! Sprogimai, sprogimai, SPROGIMAI! Oj, kaip smagiai žvengiau, kai vienoje scenoje samdinys žiūrėjo į savo nutrauktą ranką…tada ant jos nusileido roboto koja. A, ir dar vienintelis neužknisantis vaikas kino istorijoje. Ir mano humoro jausmo išgąsdinta mergaitė

Kai mes taip žiauriai su savo vargšais elgiamės, ko gali tikėtis vargšai ateiviai?

Kas dar? Na, kad tai jau buvo 24 rugpjūčio, tai iki rugsėjo pirmos lyg ir nieko neatsitiko… atsikrausčiau, va, atgal į benderį.

Rugsėjo pirma… Pasišaipėm iš fuxų, išgėrėm su kursiokais skanaus alaus (Alaus namai/Varniukų alus FTW! Dieve, kokia aš 15metė fyfa…), parsivežėm svečią į benderį, pašūkavom eisenoj, nuėjom į Rugsėjo 1-os koncertą, gavom šlamšto, neišbuvom iki gerų grupių (nes kai kas nesugeba laikytis tvarkaraščio, o ir Ežio pralaidumas abejotinas), vos neįspyrėm kino teatrui dėl pražiopsotos galimybės susitikimui (kai sekmadienį prieš tai nepavyko nebuvo kam spirt) ir… namai.

Right, tolimesnis rugsėjis bus trumpas. Paskaitos kaip paskaitos: aišku, tvarkaraštis sudarytas taip, kad diduma savaitės nepanaudojama, grįžti panakčiom, bet ką čia skųsiesi ir pasakosi kaip miegi. Tik tiek, kad buvau Nacionalinėj Dailės galerijoj (muziejuj?), mačiau neblogų darbų.

Ir dar šį mėnesį tiesiog patologiškai nebuvo įmanoma susiorganizuot mergaitės. Tai išvažiavus, tai serga, tai plaukus dažos, tai dar ką… Geriausias bajeris, tai kai pasako, kad į ateitį neplanuoja, o kai paklausi arti datos, tai sakosi jau turį planų. Imtum stebėtis, bet tai nėra niekas kitas, kaip pati paprasčiausia nepagarba ir interesuotumo stoka.

Bet Lorde Dentonai, sakys lepšesni (tačiau tinkamus kreipinius atsimenantys) iš jūsų, pagarbą reikia užsitarnauti!

Atsakau: o kokiu pretekstu aš turėčiau jas gerbt?

Ah ir nėra tokio dalyko kaip “neturiu laiko”, yra tik “neturiu noro”, jei jau visą mėnesį domėn imsim.

Moving on.

Pridaviau praktikos ataskaitą. Vienu baisumu mažiau. Gal dar ir ją apsiginsiu.

Pridaviau kursinio temą. Mini-košmaras baigėsi, prasideda ilgas kašmaras.

Ar man taip atrodo, ar Lietuvos geležinkeliai tikrai kilnoja maršrutus at random į nepatogius laikus?

Vilniuj troleibusai pagavo madą taikyti į tarpą tarp grafike nurodytų laikų.

Bobutės dar agresyvesnės.

Weekend Web skaitusi ištraukas iš debilesnių forumų. It’s a hoot.

Perskaičiau Geležinio Drakono Duktė. Gal ir būtų visai nebloga fentazi-cyber/steampunk? knyga, jei ne veikėja, kuri tarpuose nuo neurotiškų dūsavimų apie vis stimpančią ir persikūnijančią meilę vis duodasi su neaiškios rūšies vyrais. Raganius turėjo saikingai sekso. Altered Carbon turėjo per daug sekso, bet man buvo paaiškinta, kad čia yra BANDYMAS ATKŪRTI NOIR DETEKTYVĄ, TODĖL ALL IS GOOD. Čia aplenkia net Carbon. Gaila rly.

Skaitau “Žvaigždės – šalti žaislai”. Labai rusiška.

Fallout 1, 2 > Fallout 3. Jau vien palyginus Power Armour aišku.

To take one life is a sin. To take a thousand is religion

What else?

buvo raginimas pratęsti mano fantastinį rašymą, bet nuolat nebaksnojamas kažkaip pasirenki nekūrybišką pramogą. Fudge.

Vis galvojau apie knygą, kurioje žmonės būtų genetiškai modifikuota karių rasė. net ne žmogiška, kampuota visa, masyvi, žiauturai ir spygliai ir ašmenys nagai. Rimtai, kodėl vis fantastikoje, nepaisant hypervariklių ir what not, žmonės yra tie patys silpnuoliai, stimpantys ties 70?Ne cyberpunk ir ne su žmonijos keitimusi susiję kūriniai kaip ir neturi kokių nors pasikeitusių. Kodėl?

Aš noriu užuost tamsiąją materiją, damnit.

Vote Jc to the Emperor of Mankind! Equality! Brotherhood! No more intolerance – everyone will be oppressed equally!

JcDent, launching fighters

P.S.

kadangi sulaukiau šiek tiek sėkmės su šia nominacija, pristatau

Gayest Movie Poster ’09

Couldn't be more gay with a guy's dick up his ass

kadangi blogas.lt nusprendė būt jaunas ir populiarus, man teko migruot į vietą su malonesniais akiai templates.

Aha, baigėsi praktika. Good ridance, dabar turėsiu ko bijot iki spalio. Šiaip darbas pusė velnio, tik žmogus turėčiau tam aktyvesnis būt. O šiaip redakcijoj ar vyšniom mėtosi, ar “Masonus” aptarinėja… fun.

Šeimos išvykimo Pšekijon proga tepavyksta prisivilioti vieną, bet labai malonų svečią. Ir kartą nuvažiuoti prie Vievio pastovyklaut.

O savaitgalį buvo komfakas.lt meetas. Aš, aišku, planavau šiaip tą savaitgalį nuvažiuot, pasiimt kompą, išgert.Bet va, suorganizavo meetą Molėtuose, tai kur dings, ypač kai yra mažų, įsakmių argumentų. Tai va, šeštadienį nuvykstu ryte į Vilnių (bomžų maloniai nedaug) ir barakan, nes šeimyna miegmaišį išsivežė, tai reikia dekio (tašė išauga iki moteriškos mantos matmenų, man gėda). Tada su ponu Loco vyriškai (o kaip kitaip?) pasiekėm akropolį ir susitikom su kitom Prarastom Sielom, t.y., bendradarbiais:

*panelė mažoji Ilonytė (tokia meilutė)

*panelė Dara (tokia dieviška)

*Daros pusseserė (tokia keturiolikmetė Bronislava, Gario Šproterio meilužė)

*Ramunė (tokia gero muzikinio skonio ultradraiverė)

*Benas (toks Beniškas)

*ir kažkur viršininkėlė su Minde (toks šeimyninis vienetas)

Pagaliau supratau, kodėl paprastai prieš išvykas vyrai atiduoda maistą pirkti moterims: niekad nemačiau, kad taip ilgai duoną pirktų. Jau kai kurie žmonės puoselėjo minčių savo atskirai maistą pi. Duonos ir dešrelių, nes jei pirktume dešros ir duonos, baigtųsi, kad nežinotume ką daryti, perlaužtume abu per pusę ir valgytume taip. na, bet tik alaus atskirai pasiėmė. Šiaip ne taip sulindom į Ramunės mašiną (alaus buteliai kyšo iš VISUR), aš ant kelmelio, o prisisegt nėra kaip. Ramunė prie vairo, dara – prie Ramunės, Loco iš kairės man, Bronislava – iš dešinės. Pakeliuj:
“Aš geriau apsėklinčiau karvę nei žaisčiau True Crime: Streets of New York” – Loco.
Be didesnių nuotykių nukakom į tuos molėtus.
Ir toliau, pro miškus S.T.A.L.K.E.R. kraštovaizdžius į vietą prie namuko, už kurią tikrai nemokėčiau 22 kitu atveju. Namukas – presuoto medžio plokščių trikampas pašlovintas lauko tulikas (lauko tulikas irgi panašios konstrukcijos). Diedukas savininkas nusiveda visus maudytis (nelaimei, deities kartais pamiršta maudymukus). Pasekoje panos nelipa į prūdą jei sonaras mano mane. Dara išsidera gyvenimą nemokamai. Alus tuštėja. juokas skamba (kaip kur), mergaitės nešamos miškan, Dara daro stebūklus kairėn dešinėn, žodžiu, smagu kaip reikiant.
Duok man šautuvą ir alaus, būsiu white trash. – Jc apie lakstymą be maikės
Ilonytė kerta malkas. Dara gąsdina malkas, kirsdama užmuša visus medelius, kuriuos malka pasėjo medžiu būdama. Laužas, dešrelės. Alus paveikia sugebėjimą atsiminti dalykus ir jų vietas laiko tekmėje.
Vakaras, mažos mergaitės nešiojimas per petį, moteriški smūgiai kalvon (maži ir dažni ar galingi, bet vienatiniai), malkų nešimas. Aš – Mama San, gerklė prarėkta stengiantis du cool people nuvaryt miegot. Rankos paslaptingai pasidengia žaizdom.

Rytas. Oj. Vanduo nepadeda, bet padeda Daros prisilietimą jautus duona. Naikiname maisto likučius, bjaurojame arbūzą, nevalgome marinuotų agurkėlių (nemesk į mišką, dar prasismelks į gruntinius vandens telkinius), man tenka super-riekė su maža dešrele.  Sėdim šešėlį, kaip sakoma, ne diskusija, bet nuo bajerio iki bajerio. kiti kažkur deginasi. Buvom pasimaudyt. Plaukų rišimasis pasirodo beesąs labai intymiu moterų reikalu. Esu matęs du besibučiuojančius gėjus, ant bobutės dviratininkės stovintį katiną ir Ilonytę su maudymuku, kaip ir nebeliko daugiau ką pamatyt.
Susitvarkom betvarkę, mūsų dviejų alus outnumber’ina kitus butelius 2:1 ar gal net 4:1.

Važiuojam atgal, Loco nuo greičio ir awesome plyšta linzė. Ramunė labai greitai ir kultūringai paleidžia prie barako.

Bet palauki! Juk turiu visą dar vakarą, kurį labai nesavanaudiškai užimt sutinka Mūza, ta trikampių ausų desantininkė. Vakaras nuostabus, natch.

Ryte užsitikrinu, kad traukinį nebebus ką skaityt. Su  Loco palošiam pulą. Taip jau ir laikas kokią panelę Agnytę susitikt kavos puodeliui ar ledų porcijai.
Panelė Agnytė užsitęsia (maloniai ir saulėtai) kaip reikalas, todėl paskui nusprendžiama, kad džentelmenai prieš traukinį ir alaus gali išgert.

O jau tada tai šūdas ryžtingai taranuoja feną.

Tiesiai prieš nosį nuvažiuoja trulikas.
Kitam kontrolė nulupą 15Lt už tai, kad mano gyvenimo draugas (kompiuteris) be bilieto važiuoja. Padarykit eksperimentą: pastatyit savo stacionarą ir muniką plačia puse pire sienos. Atsisėskite taip, kad jos remtųsi į juos. Suraskiteidiotą, kuris kompo užimą vietą troleibuse tarp stulpo ir jųsų kojų laikytų normalia keleivio vieta.
Traukinį tenka pirkt bilietą, bet ir kai kurios burtininkės maloniai palaiko kompaniją sms.

Daugiau nieko gero neįvyko, bet to, kad ryte po 2 valandų to, ką galiu pavadint nebent “dročinimu”, pagaliau paleidžiamas kompas. Tiek pat apvaizdos pasėkmė kiek ir techninių žinių.

Galiausiai: aš laimingas, o išbadėjus piniginė prie MEGOS medžioja bobutes.

Jc’s hand guides all

P.S. http://propoganda.blogas.lt/ dar veikia, kaip paminklas.